Kaip išsirinkti šventės dekoratorių?

Išsirinkti patikimą žmogų, kuris papuoš Jūsų šventę, misija sudėtinga, tačiau įmanoma. Po vasaros vestuvių sezono labai dažnai vestuvių paslaugų tiekėjų rinka būna perpildyta naujų veidų, naujų įmonių pavadinimų, naujų verslo strategijų. Dėl to labai dažnai jaunavedžiai pakimba ant „naujokų“, siūlančių patraukliai žemą kainą už įspūdingą dekorą. Kaip nepasimesti šioje gausioje pasiūloje ir išsirinkti šventės dekoratorių? Kokius klausimus sau turėtumėte užduoti, prieš pasirenkant žmogų, į kurio rankas atiduosite visą savo šventės grožį? TEKSTAS, FLORISTIKA IR DEKORAI - Roberta Drasutė NUOTRAUKOS - Jurgita Lukos Photography PUBLIKUOTA žurnale "Vestuvės" (2021 Žiema) Skaičiuodama devintus metus vestuvių dekoro sektoriuje, vis dažniau pastebiu kelias itin ryškias...Read More

Ar nuotakos puokštę būtina derinti prie salės dekoro?

Mano, kaip vestuvių dekoratorės, darbas yra labai įdomus. Tai ne tik atidumas detalėms, spalvoms, faktūroms ir formoms. Tai visuomet savotiška pažintis ir su nuotakų emocijomis, jų išgyvenimais prieš didžiąją dieną. Susirašinėjimų ir pokalbių metu dažnai stebiu jų nerimo priežastis, klausimus, neleidžiančius užmigti naktimis. Todėl "Vestuvių" žurnalo rudens numeryje pajudinau itin aktualią temą: "Ar nuotakos puokštę būtina derinti prie salės dekoro?". Perskaitę straipsnį, tikiu, jog jau tvirtai žinosite atsakymą. Labai viliuosi, jog mintyse vienu neišspręstu klausimu bus mažiau ir dėl to pasijusite tik ramiau. TEKSTAS, FLORISTIKA IR DEKORAI - Roberta Drasutė NUOTRAUKOS - Jurgita Lukos Photography ir Aira Gracia Photography PUBLIKUOTA...Read More

Kaip šventės vizija atitinka realybę?

Šventės vizija yra pagrindinė gija, aplink kurią mezgami tolesni dekoro planavimo siūlai. Ji kaip medžio šerdis – tvirta, stabili ir nekintanti. Ji yra pirmasis vaizdinys, kuris gimsta iš minčių ir, galima sakyti, jog virtualiai darbas jau yra atliktas. Telieka jį atkartoti praktiškai, fiziškai, materialiai ir visaip kaip kitaip, kad galėtum apčiuopti realų rezultatą. Vizija, atrodytų, tėra paprastas nekaltas paveikslėlių kratinys, už kurio dažnai slepiasi ne tik nuožmus jos įgyvendinimas, bet ir kupinas netikėtumų kelias bei galimų kliūčių ruožas. Anksčiau labai daug laiko skirdavau šventės vizijos sugeneravimui. Sėdėdavau prie paveiksliukų rinkimo kokią dieną, antrą dieną iš tų paveiksliukų kurdavau koliažą, o...Read More

Bijūnai – rožės be spyglių

Nuotakos šias gėlės tiesiog dievina, žavisi jų žiedų purumu ir svaiginančiu aromatu. Pageidauja jų netgi rudenį ir žiemą. Kaip teigia olandai, išskirtiniais atvejais jų įmanoma gauti visus metus, bet yra vienas TAČIAU. Žiedo kaina bus neadekvati (4-6 eur/1 vnt.), o grožio turėsite mažai. Patys pagalvokite, ar sezono metu nuskintas ir šaldytuve pusmetį pratūnojęs augalas gali būti išlaikęs visą savo grožį? Tikriausiai, kad ne. Greičiausiai jis atkeliaus subliuškęs, parudavęs ir stipriais Jus nuviliantis. Todėl geriausia bijūnais džiaugtis ir juos naudoti jų derėjimo metu. Nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos. Vos vieną mėnesį. Nuotakos, švenčiančios savo vestuves būtent šiuo periodu, gali džiaugtis...Read More

Kalėdų mugė Frankfurte. Ar verta vykti?

Šiandien prasideda penkias dienas truksianti Kalėdų mugė Frankfurte. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo ir nusipirkt nieko negalėjau. Kalbu apie anų metų sausį. Bet štai tokia ta mugės realybė – atvažiuoji pažiūrėti, seilę pavarvinti ir pasidaryti užsakymus kitiems metams. Šį darbą, net neabejoju, nuveikė didžioji dalis meniškų krautuvėlių iš viso pasaulio. Taigi, greičiausiai tai, ką šiemet kalėdiško ar meniško šventėms pirkote savo namams, artimiesiems, draugams atkeliavo iš 2019 metų pradžioje įvykusios būtent šios parodos Vokietijoje. Trumpa apžvalga ir schema tiems, kas dar nesate joje buvę. Visa mugė yra suskirstyta į 3 sritis – Christmas World, Paper...Read More

Išsvajotoji Kuba

Pabaigus mokslus Berlyne, manęs laukė dvi savaitės užtarnautų atostogų šiltuose kraštuose. Kuba buvo ta šalis, kuri didele persvara balsų laimėjo prieš kitas galimas alternatyvas - Tailandą ir Šri Lanką. Dabar šias atostogas jau galėčiau apibūdinti kaip totalų atotrūkį nuo Europos bruzdesio, panyrant į egzotišką ramybę ir laiko mašina nusikeliant bent dvidešimčia metų atgalios. Nuo Berlyno iki Frankfurto oro uosto keliaujame septynias valandas automobiliu. Skrydis iš Frankfurto iki Kubos trunka 10,5 valandos. Kadangi skrydis ilgas, gauname pusryčių, pilkų šiltų pledukų užsikloti ir dar kiek vėliau smulkios užkandos. Kol kremtu karštus raviolius su špinatais, ant arbatinės bandelės tepu sviestą, o ant jo...Read More

Mokytis gėlių meno – į Berlyną

Daiktus kelionei kroviau gal tris dienas. Pradžiai viską dėliojau mintyse, o vėliau ir lagamine. Žinojau, jog Lietuvoje nebūsiu visas tris savaites. Pradedant floristikos mokslais Berlin Flower School, baigiant atostogomis Kuboje. Sekmadienį prieš kelionę nuo ryto atlieku paskutinius darbus - atlenkiu sūnui kimono kostiumą karate treniruotėms, dar keli adatos dūriai saviems rūbams, į rėmelius patalpinu vyro mokslų sertifikatą ir Miko antrosios klasės nuotraukas, pasodinu tulpes, žydres ir narcizus, keliskart patikrinu rankinį bagažą. Lėktuvas į Berlyną lygiai 21.00 val. Skrydis be jokių nesklandumų. Pagaliau aš Berlyno TXL oro uoste. Čia kiek šilčiau nei Lietuvoje. Susirandu geltonąjį autobusą X9, kuris nugabena mane iki metro stotelės....Read More

Lietuviškų skintų gėlių ūkiai

Intensyvus šiemet buvo rugsėjis. Spalį laukia vos vienerios vestuvės (deja, jau paskutinės), o tada – mokslai užsienyje ir užtarnautos atostogos šiltuose kraštuose. Bet šį kartą visai ne apie mano artimiausius planus, o apie užsimezgusią draugystę su lietuviškų gėlių ūkiais ir meilę gimtajam kraštui. Tikiu, jog visas vasaros sezonas buvo įtemptas ir šiems naujai atrastiems draugams. Džiaugiuosi jais be proto ir gailiuosi atradusi per vėlai. “Reik sezoninių gėlių? Turime!“, „Žydintis katalogas šiai savaitei“ – tokiais skambiais šūkiais prasidedantys laiškai ties vidurvasariu vis pasiekdavo mano pašto dėžutę. Asortimentuose regėdavau labai painius, o kartais ir egzotiškus pavadinimus. Viską norėjosi išmėginti ir sujudinti jau...Read More

Kortaderijos vestuvėse

Sėdžiu sau šį paskutinį kalendorinės vasaros rytą su hidrogelio pleistriukais po akimis ir, mąstau, jog tai mažiausia, ką galiu dėl savęs padaryti. Dar išlindusi iš lovos glaudžiu prie vėsių rankų rožinį puodelį žalios arbatos ir, nepatikėsit, kokios mintys sukasi mano galvoje. Džiaugiuosi, jog baigiasi vasara! Tokių tirštame rūke paskendusių ir voratinkliais apsiraizgiusių tingių rytų norisi vis daugiau. Nes vasara – tai lėkimas, bėgimas, skubėjimas, bemiegės naktys, stresas, dėl jo kylantys spuogai, nuolatinis nerimas. Tai laikas, kai keliems mėnesiams tenka nustumti save į antrą planą. Nebepamenu, kada paskutinį kartą buvau kirpykloje, tvarkiausi rankų ir kojų nagus, nuėjau į masažą, visą dieną...Read More

Alyvinės vestuvės

Paskutinę pavasario dieną per rasotą pievą basomis brendu iki drėgme alsuojančios alyvos. Trakšteli sekatorius. Merkiu šakelę į vandens sklidiną ažūrinį stiklo grafiną ir prisimenu šias vestuves. Jose nerasite nė vienos alyvos kekės ar keturlapio jos žiedelio, kuriais lyja būtent šiuo metų laiku, gegužės pabaigoje. Tačiau rasite tą magišką ir vienintelį, tik alyvoms būdingą kerintį atspalvį, kuriuo pripildėme Giletos sodybą tądien: kvapiaisiais pelėžirniais, medžiaginėmis servetėlėmis, raganėmis, rožėmis ir frezijomis, konditeriniais pertepimais, akriliniu purpuriniu rašalu, žvakėmis ir grakščiais desertiniais indeliais. Nedos ir Karolio alyvinė rugpjūčio pasaka.. ..tai paskutinės vestuvės iš praėjusios vasaros, kurias norisi publikuoti. Tai tas ypatingas atvejis, kai jaunieji leidžia...Read More

Anika, klumpė ir aš

Retai kada keliauju viena. Dažniausiai kelionėmis pasirūpina mano vyras. Traukinių ir autobusų maršrutais, automobilio nuoma, lėktuvo bilietais, viešbučiu ar nuomojamu butu. Aš niekada nesupratau tų žmonių, kurie puikiai „pagauna kampą“ susiraizgiusiame metro žemėlapyje tokiuose didmiesčiuose kaip Londonas ar Berlynas. Ir kai visada apie tai pagalvoju, prisimenu knygą „Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose“ (Allan Pease, Barbara Pease). Šįkart trumpam teko išlįsti iš komforto zonos, pasileisti nuo grandinės Vilniaus oro uoste net savaitei. Ir tai buvo, pripažinsiu, vienos geriausių akimirkų mano gyvenime. Tokias akimirkas dar esu patyrusi gal prieš dešimtmetį, kai būdama studentė skridau pagal jaunimo mainų programą į Šiaurės...Read More

Bijūnai vestuvėse

Šįkart jaunieji pasitaikė kaip niekad tylūs, nereiklūs, itin pasitikintys, gyvenantys svetur ir dėl pastarojo fakto nė kiek nesijaudinantys. Brigita teištarė vienintelį dekoro klausimą „kabinantį“ sakinį: „noriu daug bijūnų bei bordo spalvos akcentų“. Be šio nuotakos derinio savo mintyse užsimerkusi dar regėjau rusvus atspalvius. Daug rusvų atspalvių. Gal net ir šokoladinių. Dar plunksnas. Dar nuo baltos link bordo pereinančią rožinę. Dar išskirtinius augalus stalo kompozicijose. Ir neįprastą kėdės dekorą palinkėjimų kampelyje, provanso stiliaus lauko pavėsinėje. Ir šie mūsų abiejų deriniai labai puikiai susidraugavo. Bet prisiminus Brigitos ir Tado vestuvių dieną, visgi labiausiai trokštu akcentuoti dvi istorijas. Pirmoji apie tai, kaip jaunosios...Read More

Vandens atspalviai vestuvėse

Lygiai prieš savaitę, antrąją Šv. Velykų dieną, į dėžes tūpdžiau rekvizitą rytojaus vestuvėms. Nesuklydote, vestuvės antradienį – misija įmanoma! Ir dar iškart po didžiųjų metų švenčių. Kas keisčiausia, jog visiškai neatsitiktinai, netgi, sakyčiau, labai labai simboliškai. Kodėl? O todėl, kad Ditos ir Lino santykiai praeitą antradienį išgyveno Renesansą. Jie prisikėlė tikrąja ta žodžio prasme. Ir Šv. Velykos tam tik padėjo. Sakralu, šventa, amžina. Amen. Linkiu Jums išlaikyti šią trejybę. Būkit šviesuliai kitoms poroms. Myliu, bučiuoju. Apie dekorą. Šventės vietoje Senieji Rūsiai (tiesiog negaliu nepaminėti nuostabios jų direktorės Jolitos) vandens spalvos dekoro nė nebūtum sugalvojęs įgyvendinti, jei ne.... KĖDĖS! “Šio turimo...Read More

Slyvos vestuvėse

Užversiu rudens spalvomis.. Žadėjau slyvų ir svarainių.. Atėjo laikas šiems atspalviams išvysti dienos šviesą. Tikriausiai Eglė buvo vienintelė nuotaka, man uždavusi tiek mažai klausimų ir viską patikėjusi į mano rankas. Apie slyvas ir svarainius ji net nenutuokė.. Aš visuomet sakau, kad didžiausia dekoro sėkmė tai 50 proc. šventės vietoje suteiktos laisvės kurti + 50 proc. visiško nuotakos pasitikėjimo. O visa kita jau gaunasi savaime... P.S. Ir dar žinokite, kad prie šventės visuomet galite prisidėti ir patys. Šioms vestuvėms stalo korteles gamino nuotakos draugė Jurgita, o šaltalankių šakomis rūpinosi ne kas kitas kaip pats nuotakos tėvelis. Jis net nežinojo, kaip visa...Read More

Oranžinės tulpės vestuvėse

Gintarė savo vestuves siejo su oranžinių tulpių akcentu. Pastarosios atsispindėjo spaudoje, smulkia dalimi floristikoje, bet didžiąja dalimi jaunosios noras šventę tiesiog nudažė oranžine spalva. Pasiūlius ją derinti su melsva ir gavus palaiminimą, ėmiau gvildenti nebanalų melsvos pateikimą. Mintyse raizgėsi melsvi margi raštai. Sandėliuose pavyko rasti tinkamos medžiagos servetėlėms bei dar kelis rakandus, kad suprasčiau, jog jie laukė šios dienos ir išaušo laikas jiems pasirodyti. Kviečiu peržiūrai dar kartelį. Pobūvio vieta: Roko sodyba Vestuvių fotografas: Nerijus Janu Dekoro fotografė: Jurgita Lukos Photograpy Vestuves planavo: Įkvėpta Vestuvėms Vestuves dekoravo ir puokštes kūrė: Roberta Drasutė. Vestuvių dekoras Vestuvinė sauda: Sugar Letters Tortą jauniesiems kepė: Bella...Read More