Susigrąžinusi vidinę kūno šilumą ir veik po savaitės laiko sugijus žaizdoms ant rankų, prisėdu prie šio įrašo.

Į Google paieškos laukelį suvedus labai jau drąsų pavadinimą vestuvės žiemą pasipila straipsniai apie tai, kodėl jas organizuoti verta būtent šaltuoju metų laiku. Visi giria baltą žiemos pasaką, patrauklesnes paslaugų teikėjų kainas, žieminį vestuvių dekorą spalvina rudais kankorėžiais ir sodria pušies žaluma, kur ne kur įterpdami pūkuotą boa ir rankų movą nuotakoms, patogius kailinius batus, kuriuos galima paslėpti po vestuvinės suknelės klostėmis, sidabru tviskančius papuošalus, židinio šilumą, karšto vyno ar šokolado terapiją sniego pusnyse, galimybę išvengti vasarinio konvejerio bažnyčioje, žvakių ir lempučių šviesų gausą, snaigių sūkuriuose meiliai besiglaustančius jaunuosius…

Aš be galo myliu žiemą. Esu gimusi pačiame gruodžio viduryje ir visuomet velniškai laukiu sniego. Tačiau kol žiema jaunųjų akistatoje renkasi sau pliusus, visi nutyli apie sudėtingesnes darbo sąlygas. Būtent žiemą.

Taip jau išpuolė, jog šių metų sausio 11-oji buvo itin šalta. Pajudėjus iš Vilniaus į Kauną automobilio rodmenys fiksavo –20 šalčio. Tądien bijojau dėl visko. Ar saugiai pasieksime kelionės tikslą, ar laiku pristatysime nuotakai puokštę, kaip pastarojoje šaltį atlaikys trapūs balti pavasariniai vėdrynai ir kraujo raudonumo anemonai, ar nesušals tokią dieną Karolina (Madlein grožio namuose ankstų rytą ją išdrįsau pavadinti Kristina. Matyt, manasis protas jau irgi buvo bepradedąs ledėt. Ir teatleidžia man nuotaka už šį nesmagumą), ar surasiu sekundę „nugriebti“ amazing kadrą sniego paklodėje prieš ją pristatant, ar vis tik pasirinksiu saugoti gėles.. Spėkit kas nugalėjo? Ogi tai, jog nuotakos puokštės kadro neturim 🙁 Labai vyliausi, jog gėles visą dieną sergės Karolinos rankų šiluma ir dar papildomai šildys vietoje atlasinės juostelės besiglaudžiantis baltas pūkuotas kailiukas. Ar gėlės išgyveno, netolimoje ateityje mums išduos Ana Rosso Photography objektyvas. Kita stotelė – šventė vieta.

Pasiekus Girionių sodybą, patenkame į apsnigtų eglių karalystę. Čia mus pasitinka kaip visuomet paslaugūs šeimininkai Donatas su Donata. Dar kažkada mąsčiau, koks geras sodybos pavadinimas, nes tai vieta, kurią tiesiog reikia girti girti ir girti (Girionių, girti, Girionių, girti, gir, gir, gir..). Kol dengiami stalai, salėje baiginėju nakties darbą – 5 medžius iš kėnio šakų. Dviejuose pirštuose nuo šalčio, vandens ir vėjo jau atsivėrusios žaizdos. O spyglys tarsi žinodamas taikliai duria ten, kur labiausiai skauda. Su šeimininke Donata dar šnekučiuojamės apie tai, jog žiemą darbas sunkesnis, eismo sąlygos labiau komplikuotos ir pokalbį greit užbaigiame sparnuotąja fraze, jog “toks mūsų pasirinkimas“. Vėliau ant saldaus stalo iš židinio traukiu ir rikiuoju ugniai įplieksti paruoštas švarias malkas, barstau jas dirbtiniu sniegu, atsargiai vieną ant kitos kloju raudonas kumštines pirštines ir svajoju sau, jog jei būčiau nuotaka, griebčiau jas ir būtinai įsiamžinčiau prie lauke šviečiančio didžiulio žodžio MEILĖ.. apsnigtų eglių fone.

Būtent apsnigtų eglių motyvą pasirinko jaunieji savo vestuvinei žiemos pasakai. Karolinos ir Kęstučio draugas šia tema sukūrė vardo korteles svečiams bei spaudą susodinimo planui. Medžių gamybai juodųjų serbentų šakas jaunieji man perdavė dar rudenį Kaune. O vėliau su jomis į Vilnių atsikraustė ir pora maišų didelių bei mažų kankorėžių.

Atrodytų, darbai baigti, bet.. Ant stalų po medžiais barstant paskutinį sniegą, pro laukujes sodybos duris įvirsta dvi magiškos šypsenos raudonais žandais – Renginių spektro merginos. Teisinasi turėjusios atvykti pusvalandžiu anksčiau: „mes su autobusiuku.. iš Šiaulių.. keliai slidūs.. dar su aparatūra.. kažkaip stengsimės greit įsikurt“ ir tempia milžiniškus lagaminus, kuriame – vakarui reikalingas apšvietimas, DJ staliukas, garso technika ir t.t. Kol jos derina garsą, aš stoviu apšalusi, o jos dar kartą man nusišypso: „Mes pripratusios prie tokios reakcijos. Esame tikriausiai vienintelės merginos Lietuvoje, įkūnijančios DJ ir renginių vedėjo roles bei kurioms gi nebaisūs ir vyriški krovimo darbai“.

Šventės, į kurias tenka vykti žiemą – reiškinys retas. Tačiau kad ir kokios sunkios darbo sąlygos bebūtų, labai norėtųsi, jog šaltuoju metų laiku jų būtų daugiau, nes vestuvės žiemą gali būti gerokai kitokios nei vasarą.

Dar vienas žiemos perliukas. Tik tądien buvo žymiai šilčiau 😉

***

Šventės vieta – Girionių sodyba

Šventinė spauda – jaunųjų draugai

Dekoro foto: Jurgita Lukos Photography

Mano foto, kuomet dar 2017 m. kvailiojom kartu su Alina Pauraze Photography

Renginių vedimas, organizavimas, DJ paslaugos – Renginių spektras

Tortą kepė jaunųjų draugai, o aplink jį rikiavosi desertukai iš PJazz virtuvės.

 VESTUVĖS ŽIEMĄ | WINTER WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor  VESTUVĖS ŽIEMĄ | WINTER WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor VESTUVĖS ŽIEMĄ | WINTER WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor VESTUVĖS ŽIEMĄ | WINTER WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor VESTUVĖS ŽIEMĄ | WINTER WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor