Daugelis iš Jūsų pažvelgę į šią vienintelę nuotrauką, socialiniuose tinkluose publikuotą būtent iš šių vestuvių, pavadinate ją vaizdeliu iš Pinterest. „Atrodo, jog ne Lietuvoje“, nuaidi vienas kitas komentaras.

O aš tuo tarpu pasikeliu praeitų metų rugpjūčio mėnesio Julijos ir Luko vestuvių segtuvą ir tarp pirštų sklaidau prisiminimus. Rusvus smėlio, pudros rožinius ir žalsvus mėtos. Tokios švelnios paletės geidė jaunoji.

Kiekvienam šių atspalvių priskyrėme materiją: rusvus įkūnijo sausos žvaigždūnių (lot. Scabiosa) galvutės su išskirtiniais kapučino spalvos gvazdikais (Lege Marrone), rožinius – įstabaus grožio protėjos su gan lepiomis astilbėmis ir žalsvus mėtos atspalvius suradome eukalipto žalumoje, vynuogėse ir skaniame mėtiniame popieriuje.

Tame pačiame segtuve surandu dar ir kvietimą, kurtą “Sugar Letters”. Skaidriame kalkės voke kvadratinis įrodymas, menantis jau įvykusį faktą. Babtyno Žemaitkiemio dvaro piešinys su tokios pat stilistikos vynuogių keke, skendinčia žalsvame fone.

Julijos ir Luko vestuvių dekoro kelionę pradėkime nuo šventės plano, kurį ant drobės keverzojau gal keletą dienų. Naudoju žodį „keverzojau“, nes jis nė kiek nepanašus į Mikės Pūkuotuko pasaulio žemėlapį. Tokį jį įsivaizdavo nuostabioji pora. Bet juk svarbiausia gražūs norai, tiesa? Siekdama sumažinti nuotakos vargus prieš šventę, tiesiog pasišoviau pati jį nudailinti. Tebūnie jis atspirties tašku.

Didžiausia nuotakos svajonė, pamenu, buvo vestuvių dieną surengti šventinę vakarienę vynuogyne (žr. Dinner/Vakarienė). Netgi užsakėme specialias Vineyard kėdes iš “Palapinių magnatai”. Ir su dekoro nuotraukų fotografe Jurgita Lukos paženklinome jas „vynuogių“ vestuvėmis. Kodais visad lengviau susikalbėti.

Ir Lietuva nebūtų Lietuva jei oras būtent tądien nebūtų grasinęs lietumi. Čia nulydavo kas keliolika minučių, čia vėl šviesdavo saulė. Vieną akimirką jau buvome pasiruošę įgyvendinti planą B ir visą stalą kraustyti į vidų. Bet.. Julijos svajonei buvo lemta išsipildyti. Dabar jau turiu įtarimą, kad galbūt dėl to, jog jaunikis taip stipriai saugojo savo mylimosios svajonę. Šventės dieną jis skambino mums kas tas pačias keliolika minučių ir vis teiravosi apie orus Babtyne. O mes kaskart gūžtelėdavome pečiais patys nežinodami, kuo viskas pasibaigs.

Dėl siauroko vynuogyno stalo teko priimti kitonišką sprendimą ir visas numatytas išlaidas gėlėms „pakabinti“ viršuje, sukuriant purų debesį, o tuo pačiu ir balta spalva apšviesti vynuogyno vidų. Tam panaudojome 300 vienetų baltagalvių išsipūtėlių gelsvais viduriukais. Be kita ko, šviesos suteikė dar ir lemputės. Jų šviesą jauniesiems dovanojo draugai, sakydami „imkite nors ir visą garažą. Kabinkite, kur reikia“. Apsiraizgiusiame vynuogyne, tarsi Dievo užantyje, lempučių šviesos, ko gero, buvo geriausia alternatyva žvakėms. Daugiausia, žinoma, dėl tikimybės užsidegti.

O koks gi susodinimo planas be dvare esančių antikvarinių staliukų ir, žinoma, žalsvų vynuogių kekių ant jo? Jis buvo čia pat, prie įėjimo į šventinės vakarienės „lizdelį“.

Visai netoliese vynuogyno esančioje pievoje atvykę svečiai dėliojo “Margo miško” žaidimus (žr. Olympic games).

O dar už kelių žingsnių svečiai galėjo sūpuotis ant jau legendinėmis tapusių dvaro supynių arba klestelėti ant gesintos rožinės spalvos trivietės kanapos ir brūkštelėti palinkėjimą į aksominę knygą, kurią Julijai ir Lukui sukūrė „Oh, Yes I do“. Graži jaunųjų idėja – nusagstyti medį senelių ir tėvų vestuvių nuotraukomis. Vestuvinė giminės istorija, tiesa? (žr. Family Tree ir Leave Us a Note).

Visai čia pat, už krūmokšnių tvoros, – šviesos takas (žr. Road of Lights). Taigi lemputes kartu su vestuvininkais kabinome ir iš vakaro. Jaunieji svajojo apie jau minėtą šviesos taką, vedantį į apšviestą medį, prie kurio vidurnaktį buvo planuota aukuro ceremonija su aukso dulkėmis. Magiška baigiamoji ypatingos dienos akimirka po čia pat čirškėjusios lauko kepsninės (žr. BBQ).

O prie visų lauko linksmybių, veiksmas vyko dar ir dvaro viduje, kuriame – tarsi jaukioje pakelės užeigoje: neįpareigojančios sėdimosios vietos, lempučių tinklo nušviestoje scenoje žinomas dainas traukiantys muzikantai ir, žinoma, saldus kąsnelis tiesiai iš “Laroche”.

Sako, ramūs žmonės turi planą. Nesvarbu kokį. Palinkėsiu jo sau ir visiems, šį įrašą skaitantiems.

***

Staltiesės ir servetėlės – Nėriniuota Šventė

Polėkštės – 365 eventus

Kvietimai – Sugar Letters

Kėdės Vineyard – Palapinių magnatai

Žaidimai – Margas miškas

Palinkėjimų knyga – Oh Yes I Do

Šventės vieta – Babtyno Žemaitkienio dvaras

Mėtinis popierius vardo kortelėms – Popieriaus salonas

Konditerija  – Laroche

Dekoro fotografė – Jurgita Lukos Photography

Vestuvių fotografas – Tomas Adomavičius 

Vestuvės vynuogine. Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras. Jurgita Lukos Photography Vestuvės vynuogine. Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras Vestuvės vynuogine. Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras Vestuvės vynuogine. Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvarasVestuvės vynuogine. Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras Vestuvės vynuogine. Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras

Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras. Jurgita Lukos Photography Roberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras. Jurgita Lukos PhotographyRoberta Drasute. Vestuviu dekoras. Žemaitkiemio dvaras.