Lygiai prieš savaitę, antrąją Šv. Velykų dieną, į dėžes tūpdžiau rekvizitą rytojaus vestuvėms. Nesuklydote, vestuvės antradienį – misija įmanoma! Ir dar iškart po didžiųjų metų švenčių. Kas keisčiausia, jog visiškai neatsitiktinai, netgi, sakyčiau, labai labai simboliškai. Kodėl? O todėl, kad Ditos ir Lino santykiai praeitą antradienį išgyveno Renesansą. Jie prisikėlė tikrąja ta žodžio prasme. Ir Šv. Velykos tam tik padėjo. Sakralu, šventa, amžina. Amen. Linkiu Jums išlaikyti šią trejybę. Būkit šviesuliai kitoms poroms. Myliu, bučiuoju.
Apie dekorą. Šventės vietoje Senieji Rūsiai (tiesiog negaliu nepaminėti nuostabios jų direktorės Jolitos) vandens spalvos dekoro nė nebūtum sugalvojęs įgyvendinti, jei ne…. KĖDĖS! “Šio turimo lobio, ginkdie, nedangstom po jokiais blizgančiais užvalkalais, iš turimo gabalo pasiuvam staltiesę, pritempiam visą dekorą prie šios spalvos ir Jūs turite nepakartojamą vaizdą!” – sakau nuotakai Ditai pirmo gyvo susitikimo metu. Po tarsi nepritariančios tylos, išgirstu nepatiklų „Na, gerai. Tu geriau žinai“. Apie vandens spalvos gabalą, kuris dulkėjo lentynoje gal gerus 4 metus ir jau vienąkart buvo besiruošiantis palikti mano studiją, galėčiau pasakoti dar ilgai. Bet aš tikiu ženklais. Tokių „slėpinių“ yra daugybė mano erdvėje ir jie laukia savo dienos. Kiekvienam savas laikas ir garbė būti išneštiems į dienos šviesą, skinti laurus ir mėgautis, jog jie, kaip kažkada buvusios bereikšmės detalės, gali glostyti jaunųjų akis. Taigi, vandens spalvos kėdės – TURIM. Vandens spalvos staltiesė – TURIM. Vandens spalvos žvakės – TURIM. Indai, indeliai, žvakidės, saldaininės, lino skiautė vandens spalvos – TURIM. Ir viskas nebūtų buvę taip puiku, jei ne Ditos meilė pastelei. „Puokščių noriu švelniai rožinių su tokia pat minkšta ir neįkyria žalsva“ – TURIM. Šios vestuvės buvo neįtikėtinai mažos (vos 24 asmenų), iki negalėjimo jaukios ir su kaip niekad minimalistiniu saldžiu stalu. Vienas vienintelis gardumynų erdvėje valgomas daiktas buvo TIK tortas. Skambėtų nykiai ir užjaučiamai… JEI NE šarmo suteikiantis pianinas, ant kurio išdygo, atrodytų, draugijos neturintis dviejų aukštų gražuolis – šventinio vakaro vinis su vandens spalvos „kvarbatkėlėmis“. Dar jam asistavo rožinės pilnavidurės tulpės, vandens spalvos indeliai su arbatinėmis žvakutėmis, žalsvų vynuogių kekė ir dar visokia kitokia mielybė.. Didžiausias įrodymas, jog nereikia investuoti į begalę konditerijos gaminių, sukti galvą dėl jų dizaino, nes saldus stalas gali būti įspūdingas tik su vienu vieninteliu jo herojumi. Žiūrim, vertinam, komentuojam, pamilstam.. Aš vandens spalvą jau įsimylėjau.
Pirmadieniniai, R.D.
Foto: ar reikia dar pristatinėt? Žinoma, kad JI, beribis talentas – Jurgita Lukos Photograpy
Konditerinės ir kūrybinės kančios, beieškant tinkamos spalvos, patirtos kartu su Dolce Dolce. Rezultatas stulbinantis!
Lino skiautė ant pianino nugulė iš Soul of Linen – Lino siela
Drąsi vestuvių dekoro idėja – me. Čia jau pagal pavardę, ne kitaip 😉

VANDUO | AQUA WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor Vanduo Vandens spalvos dekoras | AQUA WEDDING VANDUO | AQUA WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor VANDUO | AQUA WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor VANDUO | AQUA WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor VANDUO | AQUA WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor VANDUO | AQUA WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor