Likimas žmogui davė tiek, kiek jis gali ištverti.

Būtent šiuo sakiniu pažadėjau sau pradėti šį įrašą.

Dvejos vestuvės per vieną savaitgalį – iššūkis nemenkas. Pirmąkart sau leidau pajusti, ką reiškia tarsi voverei suktis non-stop kunkuliuojančiame darbų rate ir skaičiuoti to rato skersinius bei laukti ir pagaliau sulaukti paskutiniojo, saldžiausiojo laiptelio, kai tunelio gale gali išvysti šviesą. O mano šviesa visada tampa dekoro darbų fotografijos iš Jurgita Lukos Photography objektyvo.

Nuotaka Lina paskambino iki vestuvių likus porai mėnesių ir tarė kitame laido (o gal belaidžiame?) gale: „Norime Jūsų paslaugų. Ar Jūs laisva gegužės 18 d.?”. Pokalbis truko gal valandą. Greitai suradome bendrą kalbą. Nustūmusios piniginius reikalus į šoną, mintyse jau brandinome pirmąsias dekoro užuomazgas. Pokalbio pabaigoje išgirdau darbams skiriamų “lubų” sumą. Mano suvokimu, ji buvo per maža įgyvendinti jau pradėjusius bręsti idėjinius pumpurus. Skaičiuoju dar ir dar kartą. Linai siunčiu laišką su skaičiais. Dekoras nuo planuotos sumos išauga trečdaliu. Nekantriai laukiu JOS laiško ir sulaukiu. Mums vis tiek tinka, darom!

Taip, ir iš tiesų tas penktadienis buvo laisvas. Nepaisant to, jog šeštadienį, žinojau, turiu dar vienerias vestuves. Buvau rami tik dėl vieno dalyko – pasiruošimui laiko turiu į valias. Jei nesutrukdys koks Force Majeure, aš įveiksiu dvigubą savaitgalį. Abejos vestuvės bus iššūkis, su kuriuo susidorosiu. Abejos turi versti iš koto mane pačią, svečius ir jaunuosius. Lygiai tiek pat abejoms aš skirsiu savo laiko, energijos ir sukursiu kažką savito bei unikalaus. Tarsi jūra stiklą nugludinsiu idėją, o vėliau ja didžiuosiuos ir išeisiu užtarnauto poilsio visam mėnesiui.

Linos ir Tado vestuvės įvyko tik prieš gerą mėnesį visiškai šviežiai atidarytame Kauno doko restorane Fresh Buffet. Nuostabus minimalistinis interjeras, tarpusavyje derančios spalvos, žiupsnis avangardo ir viską nuginkluojanti Jurgos (restorano vadybininkės) šypsena. Pirmosios apžiūros metu mane „užkabina“ jos – juodos ir raudonos kėdės su rombų įspaudais, sudarančiais vientisą faktūrą. Galvoje jau dėlioju pliusus: raudonos gėlės, pilkos staltiesės iš Nėriniuota šventė ir geometrinės figūros..

Raudonos gėlės?? Taip ryškiai?? Pilkos aš niekada nemėgau.. bet bandom… o dėl geometrijos JI jau nieko nesakė. JI tik visą laiką man kartojo, kad nori kabančių gėlių. Esą mačiusi jas dar praeitų metų žiemos dekore, kai Deimantė šventė trisdešimtmetį. Dar kabančių tulpių sieną viename FB įraše iš vedamų floristikos kursų.

Linut, kabės!!! Tik ne gėlės! Čia jos netinka! Ir pasiryžau JĄ nustebinti. Taigi Jūsų dėmesiui – ROMBAI!

Tą patį vakarą grįžusi po susitikimo dar ilgai neužmigau. Rombai, rombai, rombai.. Pirštu liesdama telefono ekraną vieną po kitos dar kartą peržiūrėjau restorane darytas nuotraukas.. Iš ko juos? Kaip? Su kuo? Ar tiks? Auksinius? Raudonus? Pilkus? O gal juodus? Eureka!!! Formuosim rombų sieną sulig kėdžių faktūra virš desertų stalo. Pilkų užuolaidų fone ryškės jos rubininiai kontūrai, o po konstrukcija, jau žinau, rikiuosis viliojančiai apibėgę ir prisirpę Laroche gardumynai.

„Tokioje vietoje aklinai užtraukti užuolaidas – tai tas pats, kaip išsinuomoti kubilą ir nepripilti į jį vandens“ – sako mums ponas Ričardas, restorano savininkas. Ponas Ričardai, už lango darbininkai ryškiaspalvėmis liemenėmis trypia ir kasa žemę.. aplinka bus galima galutinai žavėtis gal tik vasaros pabaigoje, o kol tokia situacija gal vis tik užtraukiam? Ir užuolaidos tarsi sceninė užsklanda paslepia dienos šviesą.

Iš medinių mentelių Eurovizinę naktį lipdau konstrukciją, vėliau ją purškiu. Aukso spalva – kiek blyškokai. Pilka grafitine – per tamsu. Raudonai – pats tas! Dar dažų!!! Ne Red, Fire Red, Dark Red, bet būtinai Ruby Red. Aplekiu pusę miesto, kol randu tinkamą raudonį. Ir atsakykit Jūs man, ką žmonės veikia su rubininiais atspalviais? Visų kitų yra, tik ne šių!

Su žvakių spalva irgi tenka pavargti, nes raudonio esama visokio. Reikia ne rėkiančio, ne kraujo tamsumo, ne ugninio ir ne įprasto, o subtilaus vestuvinio – rubininio. Ilgai nemąsčiusi vienoje parduotuvėje pagriebiu dar neregėto ilgio stalo žvakių. Svarbiausia – tinkamos spalvos. Na ir kas, kad degimo laikas neaiškus. “Kai žvakės baigiasi, baigiasi ir vestuvės” – ištaria tas pats ponas Ričardas jau šventės dieną ir tąkart suprantu pamoką. Reikia rezervinių tuo atveju jei pernelyg greitai sudegtų neregėto ilgio raudonasis grobis.

Pagaliau turiu susodinimo planą iš jaunųjų. O su juo kartu ir visas sąrašas vardų, kuriuos raitau plunksnakočiu. Testuoju tirštą aukso rašalą, skirtą kaligrafijai. Dažydama geometrinių figūrų briaunas, štampuoju šlapio asfalto spalvos popierių. Popieriaus salonas – yra ta vieta, kurioje neabejotinai randu visus reikiamus atspalvius. Net ir asfalto šlapumą, marmurą, rubiną ar kitus, kuriuos vėliau dar tik aprašysiu. Numeraciją stalams dailiai patalpinu į žvakėms skirtus griovelius. Juk taip įdomiau!

Trečiadienis. Kol skęstu dviejų intensyvių spalvų gėlių rojuje, jos tarsi formuodamos man kelią veda į jau būsimą žinojimą: abejos vestuvės bus būtent tokios, kokias planavau! Paskutinis trečiadienis prieš vestuves visada būna lemiamas. Ir tik tą vienintelį trečiadienį aš pajuntu nepamainomą ramybę, kurią išgyvenu viena. Jog spalvos „atkeliavo“ pačios tinkamiausios.. jog medžiagų dabar turiu būtent tiek, kiek reikia.. jog nėra nei vienos gėlės, kurią norėčiau pakeisti, nei vienos, kurią reikia atimti, ir nei vienos, kurios dar trūktų.

Likus kelioms dienoms iki šventės, kaip jau įprasta, atsiranda ekstra darbų. Taigi, imam ir operatyviai sprendžiam reikalus!

Ar iš nuo bažnyčios atvežamų gėlių galite papuošti įėjimą į restoraną? GALIM.

Gal reikėtų įkurti sveikinimo kampą? ĮKURSIM.

Ar turite vazas svečių gėlėms merkti? TURIM, ATVEŠIM.

O kur dėti svečių sveikinimus? PARŪPINSIM.

Gal turite padėkliuką duonai, druskai? TURIM.

Gal prie to pačio galite išnuomoti marsala spalvos staltieses pasivaišinimui po bažnyčios? GERAI.

Paskutinis vakaras prieš vestuves. Skambina nuotaka.

Turime dar vieną prašymą… Ar supakuosite dovanas tėveliams? SUPAKUOSIM, LINUT. SUPAKUOSIM 🙂

Kai svetingas Fresh Buffet barmenas šventės dieną jau siūlo kokteiliuką, vakaro vedėjas Audrius Bružas testuotoja raidę SSS, tardamas žodį „SaSySkoS“, o svečius linksminsianti grupė 16 Hrz derina garsus, pajuntame, jog atkeliauja poilsio valanda ir mums. Akimirka, kai gali pasimėgauti sukurtu rezultatu – rubinine spalva ant drėgno asfalto, Euroviziniais rombais, braškių aromatu ir rankose spaudžiama “Polaroid” nuotrauka su aktoriumi. Kuri, deja, neišėjo. O BET TAČIAU.. šį momentą įamžino mano šviesa ir tunelis Jurgita Lukos Photography. Ačiū!

Šioms vestuvėms pasibaigus, vienas vienintelis klausimas kirba mano galvoje. Ir žinot koks?

Kodėl gi liežuvio padukų, iš kurių buvo formuojama rombo konstrukcija, pavyksta rasti tik kosmetikos reikmenų parduotuvėse (pvz.: Cascada) pas kerinčias konsultantes prie depiliacijos reikmenų, kai jų iš tikrųjų logiška ieškoti ir šiaip jau turėtų būti vaistinėse?

Būtent šiuo klausimu pažadėjau sau baigti šį įrašą.












ROMBAI | RHOMB WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor ROMBAI | RHOMB WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor ROMBAI | RHOMB WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor ROMBAI | RHOMB WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor ROMBAI | RHOMB WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor ROMBAI | RHOMB WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor ROMBAI | RHOMB WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor