Nieko nėra nuostabiau, kaip planuoti vestuvių dekorą, besisiejantį su ypač artimomis logotipo spalvomis. Paskutiniu metu (beje, lygiai taip pat kaip ir prieš penkerius metus) meilė šiam duetui nesikeičia.

Baklažano juodumas su rožiniu lengvumu yra viskas, ko man reikia šią minutę. Akių vokų šešėlių, puodelių studijai, karolių ant kaklo, apyrankių ant rankų ir t.t.

Ir to reikia ne tik man. To reikėjo ir Ievos bei Nerijaus vestuvių šventei. Beje, šiuos metus išdidžiai skelbiu Ievų metais!

PRIEŠ PUSMETĮ.. Susitinkame su nuotaka Ieva ir jos mama Vilma studijoje. Dar visai apie Kalėdas, kai žemę kausto šaltas gruodas, o kalbos sukasi apie vyšnių ir obelų žiedus bei alyvų kvapus. Numatome, jog jos jau turėtų puošti žemę ir džiuginti svaiginančiu aromatu.

Susitikimo metu atsitiktinai pagriebiu gesintos rožinės spalvos lapelį vestuvių detalėms užrašyti ir iškart išgirstu Ievos balsą: „Būtent tokios spalvos kvietimus mes darėme ir jau įteikėme svečiams. Pati dirbu su spauda, tad šventinę spaudą paruošiu pati“. Iškart pasiūlau per daug ilgai nesvarstant vestuvėms rinktis būtent šį neprentenzingą atspalvį, o šalia jo dar pasiūlyti kokį tamsesnį.. gretutinį.. spalviškai derantį.. emm…. gal baklažano juodumą?? Po nelabai ilgų svarstymų pasigirsta užtikrintas „Mums tinka!”.

Išlydėjusi viešnias namo dar neskubu. Lekiu iš visų studijoje esančių lentynų, stalčių ir sandėliuko užkaborių traukti tinkamą rekvizitą vyšnių žiedų vestuvėms. Man taip nutinka, kai jaunieji patvirtina spalvų paletę, bet labiausiai euforijoje esu tada, kai jaunieji patvirtina ne tik spalvinę gamą, bet ir numatomas būsimas formas bei visą šventės viziją.

Gilesniam užtvirtinimui ir salės kompozicijos sustatymui nuvykstame į šventės vietą. Esu daugybę kartų pravažiavus ir dar daugiau girdėjus, bet pirmąkart realiai pabuvojus Vila Bisena. Apie šventės vietos šeimininką Julių sklinda legendos. Esą jis nuostabus, sukalbamas ir nuoširdus žmogus. Netrunku tuo įsitikinti, kai pats Julius mus pasitinka verdamas skvarbiu šiltų akių žvilgsniu ir apgaubdamas teigiama energija. Dar plius operatyvumas atsakant į žinutes, nuolatinis bendradarbiavimas idant jaunieji būtų laimingi. Vuolia! Štai Jums ir sėkmės receptas! Nepaisant svečių apgulties šeimininkas mielai atsako į visus jį užgriuvusius klausimus ir skėsteldamas rankomis tarsi rodytų pagautą žuvį, apsprendžia dekoro dydį ant pagrindinių stalų „Labai neišsiplėskite. Vietos turėsite tik tiek“. Kelionę tęsiant atgalios mintyse jau imu brandinti šventės idėją.

PRIEŠ 3 MĖNESIUS.. Ievai pasiūlau ant stalų kurti medžius ir krūmus. Mano siūlymas be abejonės labai pagrįstas. Pirma, šiais metais užsienio tendencijos siūlo dekorą sieti su žemės elementais – be medžių ir krūmų, tai dar ir akmenys, kriauklės, smėlis, gruntas, molis ir viskas, kas ant jos randama. Antra, spalvų institutas Pantone šių metų spalva paskelbia karalienę violetinę. Trečia, tai mūsų logotipo koloritas, todėl nereikia papildomai pirkti rakandų, nes jų knibždėte knibžda visa darbo aplinka. Atrodytų, tereikia tik viską ištraukti į dienos šviesą ir sukurti efektą. (Nors ne… Palaukit!.. Vis tiek pirkau.. Ledaines! Negaliu praeiti pro šią spalvą!!!)

“Mums tinka medžiai. Sutapimas ar ne, bet iš užsienio esu atsisiuntusi mažytį širdelės formos medalioną su išgraviruotu medeliu. Jame planuoju patalpinti senelių nuotraukas, o medalioną prašysiu pakabinti ant mano puokštės kotelio” – rašo nuotaka. Žinoma, Ieva! Tai visiškai nesudėtinga ir netgi labai miela!

Taip patvirtinama pradinė vizija. Užsakovų prašymu (kol dar žiema) pavyksta pašaldyti ledukų su vaško gėlėmis (Wax flower arba lietuviškai žėruonimis), primenančiomis smulkius vaismedžių žiedelius, o patrynus juos juntamas kiek aštrokas citrinžolių aromatas. Žiedais ledukuose, žinau, šventės dieną gaivinsis svečiai prie bažnyčios.

Nuotakai Ievai dar duodu nurodymus spaudos gamybai. Būtinos aplikacijos su medeliais. “Bus padaryta” – sulaukiu patvirtinimo.

ŠVENTINĮ MĖNESĮ.. Prasideda pats darbų įkarštis. Taigi gegužės pirmoji yra ta diena, kai pradedu intensyviai konstruoti Ievos ir Nerijaus vaismedžius. Didžiausiu iššūkiu tampa sukurti efektingas stalo kompozicijas. Šiemet pažadėjau sau, kad leisiu daugiau ilsėtis tarp vestuvių, bet šį laiko intervalą kompensuosiu subrandinta idėja, mesdama sau iššūkį, idant vestuvių šventė taptų dar originalesnė. Nes būsiu atvira – mechaniškas gėlių smaigstymas į oazę paskutiniu metu manęs absoliučiai nežavi.. Nebent… tai būtų unikali forma.. nebent.. tai būtų išskirtinės rūšies gėlės.. nebent.. tai būtų super mega turbo „kietos“ vazos, ant kurių bet kuris gėlės žiedas šiaip jau atrodytų vis tiek efektingai. Bet puikiai suprantu, jog floristas yra žmogus, kuris naudodamas gamtos išteklius ir taupydamas užsakovų biudžetą GALI ir PRIVALO sukurti stebuklą šventės dieną.

Penkis vaismedžių karkasus sulipdau pirmąją gegužės savaitę. Iš ko? Ogi labai simboliškai. Iš vienos vienintelės mano sklypo kieme augančios obelies. Pavasaris – sodo darbų metas, tad dailiai nuraškius sodo žirklėmis jos šakas, jau žinau, jog jų neišmesiu.

Atliktinų darbų ir supirkti reikalingų daiktų sąrašas darosi vis ilgesnis:

– Nutepti medžius lipalu, kad jie blizgėtų, nebyrėtų bei būtų tvirtesni (taigi LIPALO, reikia dar LIPALO!);

– Surasti ir nupirkti tinkamos spalvos stalo žvakes..

– Po žiemos kursų likusios medžiagos suregzti medelį susodinimo planui.. (Kokia gi dar susodinimo plano forma Jums ateina į galvą, kai visos vestuvės siejasi su vaismedžiais? Medis, medis ir dar kartą medis!).

– Lipni floristinė juosta šlapiai oazei!!! Būtinai! Jei jos negausiu, medžiai ant stalų neaugs!

– Dekoratyvinė purpurinės spalvos aliuminio viela.. kad būtų Haute Couture ar kaip ten.

– Violetinė rafija „dredams“ (floristai supras)..

– Violetinis teipas..

– Baklažano juodumo juostelė nuotakos, pulko puokštelėms bei visoms butonjerėms..

– Oazės. Daaaug oazės (floristinės putos) puokščių gamybai..

– Staltiesių užsakymas iš Nėriniuota šventė

– Nuvežti medžiagą siuvėjai. Siųsime specialius užvalkaliukus jaunųjų kėdėms.

– Prieš tai sukontaktuoti su sodyba. Reikia kėdžių išmatavimų.

– Iškarpyti violetinius skritulius saldaus stalo staltiesei.. apdeginti organzos šonus.. priklijuoti prie audinio, kuris taps saldaus stalo perliuku..

STOOOOOP! Mes ligoninėj! Paguldo keturioms paroms. Su lašinėmis, ne itin skaniu, beveik nevalgomu maistu ir įtariama žarnyno infekcija. Turėjęs įvykti 6-asis sūnaus gimtadienis gegužės vienuoliktąją nukeliamas į mėnesio pabaigą. Darbai sustoja.. Ar pavyks įgyvendinti medelių konceptą? Ar turėsiu tam laiko? Per tą laiką pavyksta sutvarkyti keletą reikalų telefonu, atlikti porą rezervacijų. Fiziškai aš ligoninėj, o viduje – medelių kūrimo procese. Labai jau savotiškai išsiilsėjusi ir jau pasiekusi namų slenkstį toliau kimbu į darbus. Liko tik savaitė!!!

ŠVENTINĘ SAVAITĘ… Atiduoti ledukus nuotakai.. paimti kėdžių užvalkaliukus.. pasiimti medalioną, žiedų dėžutę, spaudą (svečių vardo korteles, stalo numerėlius ir susodinimo plano korteles), užsakyti gėles, jas sutvarkyti, nuvežti kelis gėlių žiedus konditeriams torto papuošimui.. supirkti medžiagas, kurių neįstengiau kol šlapiomis marlėmis vėsinau savo vaiką.. paimti tekstilę.. ir t.t.

Paskutinę savaitę bent porą dienų praleidžiu „ant ratų“. Dažniausiai tai būna pirmadienis ir antradienis, nes trečiadienį „atvažiuoja“ gėlės.

ŠVENTĖS DIENĄ.. OJ.. NAKTĮ.. Žadintuvas suskamba 2.00 val. nakties. Skubu į studiją „damušti“ medžių. „Damušimas“ trunka lygiai iki tol, kol atvyksta asistentė Diana ir imasi man pagelbėti darbuose. Užpildo stiklinę žiedų dėžutę gėlėmis, skabo žiedlapius, pristato puokštę nuotakai, liudininkei, pamergėms ir t.t.

Pagaliau atvykstame į Vila Bisena. Klojame rožines staltieses, ant stalų „išauginame“ medžius ir krūmus, o ant jų žvilgančios varinės skiautės pagalba kabiname stalų numerėlius, numatome įdomesnį servetėlių lankstymo būdą, dėliojame vardų korteles, skambiname desertų stalo indais, kol gauname mus tenkinantį rezultatą. Paskutiniai mostai pirštuotomis rankomis leidžiant Laroché desertus į jiems skirtas taures. Pagaliau sulaukiame dekoro fotografės Jurgita Lukos Photography. Darbas baigtas. Valio!!!

Taigi taip radosi vienas purpurinis metrinis medis su dar keturiais pusmetriniais krūmokšniais rožinių staltiesių pievoje. Nežinau, kas tiksliai pražydo ant Ievos ir Nerijaus vestuvinių šventinių stalų.. išvestinės veislės alyvos su obelų šakų priemaišomis ar dar kokie naujadarai? Bet kartojau ir kartosiu sau visada, jog „reikia eiti sunkiausiu keliu, nes lengviausiu keliu gali nueiti kiekvienas“.

Kaip ten kas su kuo derėjo sulauksim tikriausiai tik kokį rudenį, o šią gražią meilės istoriją mums, tikiu, stulbinančiai atvaizduos Donatas Ufo Photography.

Nepatikėsit, bet kitos vestuvės ir vėl Ievos (sakau Jums, Ievų metai!). Tik su kitu šventės konceptu, spalvų palete ir unikalia vestuvių šventės idėjos subrandinimo istorija.

MEDŽIAI | TREE WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor


MEDŽIAI | TREE WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor


MEDŽIAI | TREE WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor MEDŽIAI | TREE WEDDING - Roberta Drasute. Wedding decor