Prisiminus Aistę ir Tomą, mane aplanko šilčiausi prisiminimai. Su šiais jaunaisiais susitikimų buvo daugiausia, nes jie vis tempdavo ir tempdavo man rekvizitą savo vestuvėms į Kauną. Iš Kybartų! Kaip tik trečiadienis – taip jie Kaune. Nebuvo nei vieno susitikimo, kuriuose nebūčiau išvydusi abiejų šypsenų. Jauna, graži, vienas kitą be saiko mylinti prancūziška pora.
Savo norus ir svajones Aistė man dar išsakydavo atskirai internetu ir būtinai su nuotraukomis. O siųsdavo jas visokias – ko norėtų ir ką jau pati yra pagaminusi; ar, ką yra pagaminusi, tinka ar reikia kažką keisti; jei reikia keisti, tuomet gal reikia perdažyti; ir jei reikia perdažyti, geriau aukso spalva ar marsala? o vardo kortelių nereikia pablizginti? Kurias žvakes pirkti – plonas stalo ar cilindrines? Jei cilindrines, aukštas ar žemas? Na ir t.t. Patys suprantat.
Aistė vis galvodavo, kad savo žinutėmis mane erzina. O aš tik tyliai stebėjau, koks žmogus yra talentingas ir gaila, kad Dievas jai nesuteikė dar kelerių rankų ir kojų, jog savo vestuves ji pajėgtų pasipuošti pati. Ji tą būtų puikiai sugebėjusi. Dar dabar studijoje ant sienos kaba Aistės kalėdinis atvirukas su rankų darbo pjaustyta modilino eglute. Keliaudama paštu, eglutė, matyt, netekusi vienos „šakos“, bet nuo to man ji dar tik gražesnė, nes.. netobula.
O modiliną Aistė, tikiu, pamilo labai ir net labai. Esu įsitikinusi, kad gyvendama Kybartuose, ji dabar drąsiai galėtų imtis vesti rankdarbių kursus pradedantiesiems, nors realiai yra odontologė. Iš modilino savo vestuvėms ji pagamino visą „spaudą“ ir aš tik plojau rankomis, kad popierių atstoja kita materija. Per septyniasdešimt vienetų modilininių širdelių su svečių vardais, po vieną didelę širdį ant stalo su numeriu ir dar šešios susodinimo planui. Viskas minkyta, kočiota, graviruota ir dažyta su pačiais šilčiausiais užmojais būsimos nuotakos rankomis. Talentas! Ne kitaip!
Pasvarstymų, kaip puošime salę, turėjome įvairių. Septyniems stalams jau buvome pasiryžę suteikti rudens vaisių ir uogų pavadinimus – vynuogių stalas, slyvų stalas, granatų, aviečių, obuoliukų ir t.t. Žodžių, tik tų, kurie turi bent šiokią tokią užuominą į marsala spalvą. Šiaip jau dažnai Aistei nusileidžiantis Tomas, tąkart paprieštaravo: “Tarp svečių bus daug ūkininkų. Visi pamanys, jog atvyko į derliaus šventę. Netinka”. Ir pasilikome prie stalo numerių. 1, 2, 3..
Vienai dienai likus iki šventės iš Aistės gaunu nuotrauką su tekstu „išsikraustom“, o nuotraukos tolumoje regiu automobilį su priekaba, prikrauta daiktų. Suprantu, jog visas rankomis gamintas grožis jau pakeliui į sodybą. Tos pačios dienos vakarą, supypsi telefonas. Dar viena žinutė iš Aistės. Su nuotrauka ir tekstu, žinoma. Nuotraukoje – pati Aistė tarp gėlių, o žinutė skamba štai taip: „keturi kibirai šilokų, du kibirai burnočių, kelios šakutės juodų vynuogių ir jurginų tiek, kiek pavyko surinkti per visą kaimą iš bobučių“. Na ką, ryt teks paplušėt.
Atstumas tolimas. Važiuojame padėti Aistei ir Tomui. Įėjus sodybos vidun mus pasitinka smeigiantis šaltis. Užmetusi akį į gėles, pamatau, jog dalis jų neištvėrė šalčio. Skubu gelbėti dar likusias sveikas ir viduje taip džiaugiuosi, jog turiu atsarginių. Puokštės gimsta vietoje, kol mano asistentė Diana kruopščiai perriša septyniasdešimt marsala servetėlių, ant kiekvienos su didele pagarba užkabindama Aistės gamybos modilino širdeles kiekvienam svečiui.
„Noriu puokštės, kad matytųsi kotai. Nenoriu to plastikinio daikto“ – sako man Aistė pačio pirmo pokalbio pradžioje. Ir netrukus bažnyčion iškeliauja ceremonijai suruošta manta – įgyvendinta nuotakos svajonė su ją lydinčiomis dar keturiomis puokštelėmis bei jaunųjų suktomis „tutkėmis“ žiedlapiams.
Atvykusi rekvizito kitądien, sutinku jaunuosius, dovanojančius man skaniausius pasaulyje konditerinius grybukus. Na, ir užsaldinot man kelionę atgalios! Karjera tapo dar saldesnė gavus atviruką iš Kretos. Medų kopinėjantys Aistė ir Tomas prisiminė mane, ant popieriaus lapo suregzdami jautriausius žodžius pasaulyje. Pasiklydęs atvirukas jau pas mane. Ir kaba jis šalia eglutės.
Šventės vieta: Sodyba „Gabrielė“
Desertai: Smaližiaus tortai
Marsala servetėlės: Nėriniuota šventė
Planuotoja: Įkvėpta vestuvėms
Vestuvių fotografė: Eglėjo

MARSALA vestuvės | MARSALA WEDDING


Related Post | Taip pat skaitykite

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *